BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Černobylis

Radiacinė tarša aplink Černobylį

Enlarge
Radiacinė tarša aplink Černobylį

Černobylis (ukr. Чорнобиль, rus. Чернобыль) — miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo srityje, 90 km į šiaurę nuo Kijevo, 15 km nuo sienos su Baltarusija.
Černobylis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač XIX
a. Už 14,5 km nuo miesto buvo pastatyta Černobylio atominė elektrinė.
Miestas išgarsėjo, kai dėl operatorių klaidos ir trūkumų RBMK tipo
reaktorių konstrukcijoje 1986 m. balandžio 26
d. 01:23 vietiniu laiku įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės
avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus
gaisrui į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos. Oficialiai žuvo 56
žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130
tūkst. gyventojų (įskaitant Pripetės ir Opačičių miestus). Tik
apylinkėse gyvenama vyresnio amžiaus žmonių, kurie netiki radiacija arba nenori palikti gimtosios žemės. Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, tačiau Černobylio zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink Černobylį yra 30 km spinduliu.

Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių
susijusių su katastrofa žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono
susirgo. Dėl radiacijos,
skydliaukės vėžys padažnėjo dešimčia kartų. Černobylio jėgainė elektrą gamino dar 14 metų — iki 2000 m.

Avarija

Černobylio atominė jėgainė buvo pastatyta Pripetės
mieste, 16 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo
keturi reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros
energijos; jie buvo pastatyti 1977—1983 metais.

Černobylio avarija įvyko 1986
metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją, kai buvo atliekamas
netinkamai suplanuotas bandymas 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė
reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą
kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti
reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas.
Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos
ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis
deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal.
Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, kuris sumavosi kartu su kitomis
mažesnėmis klaidomis ir 01:23 vietos laiku grandininė reakcija tapo
nebekontroliuojama - įvyko keletas sprogimų, pasirodė didžiulis ugnies
kamuolys ir nupūtė sunkų 1000 tonų masės plieno ir betono masės
reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į
vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, kas sąlygojo didžiulę radiacijos emisiją į atmosferą
(buvo išmesta daug radiokatyvių branduolinės reakcijos produktų), kurią
sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami
gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 t smėlio ir švino.

Balandžio 27 dieną visi 55 tūkstančių
Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti
informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos
aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą
radiokatyvumo lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Panašūs
stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Gegužės 4
dieną karštis ir radioaktyvumas, sklindantys iš reaktoriaus, buvo
sulaikyti, nors darbuotojai dėl to patyrė didelę žalą sveikatai. Per 10
dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota
130 tūkst. žmonių. 1986 m. gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius
buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, kurio struktūros saugumu
kartais abejojama

Pasekmės

Iš pat pradžių dėl Černobylio avarijos mirė
32 žmonės. Dešimtys gavo didžiules radioaktyvumo dozes ir mirė vėliau.
Į atmosferą pateko apie 50—185 milijonai kiurių radionuklidų — tai
keliskart daugiau radioaktyvumo nei numetus atomines bombas Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 m. Šį radioaktyvumą vėjas išnešiojo ne tik į Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą, bet pasiekė net ir Prancūzijos vakarus bei Italiją.
Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų buvo
užkrėsta radioaktyvumu, ir nors tūkstančiai žmonių buvo evakuota,
tačiau žymiai daugiau liko užkrėstuose plotuose. Paskesniais metais
pasitaikė daug gyvulių apsigimimų, o tarp žmonių padažnėjo radiacijos
sukeltų susirgimų, ypač vėžinių. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos
oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9
mln. žmonių.

Antrasis skyrius buvo uždarytas po 1991 m.
gaisro, pirmasis veikė iki 1996 m., o trečiasis dirbo iki 2000 m., kai
jėgainė buvo oficialiai uždaryta.

Šaltinis: wikipedia

Rodyk draugams

~ Cernobylio.blogas.lt Administratorius | 2008-09-19.

Palikti komentarą