BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Černobylis.Įvykių eiga.

Vieta:
Černobilis - nedidelis miestelis šiaurės Ukrainoje, netoli Baltarusijos sienos.
Nuo Ukrainos sostinės Kijevo iki Černobilio (12500 gyv.) 110 km
Černobilio atominė elektrinė (AE) pastatyta 15 km į šiaurės vakarus nuo
pačio Černobilio miestelio. Dar 3 km į šiaurės vakarus nuo AE yra
Pripetės miestas Baltarusijoje (45000 gyv.).

 



1986
m. TSRS turėdama 43 veikiančius reaktorius gamino apie 10% pasaulinės
branduolinės energijos. Visi šie reaktoriai gamino 27000 megavatų (MW)
elektros energijos. Kiti 36 reaktoriai buvo konstravimo stadijoje ir
ateityje turėjo gaminti 37000 MW elektros energijos. 1986 m. keturi
RBMK tipo Černobilio AE reaktoriai buvo moderniausi Tarybų Sąjungoje,
du kiti reaktoriai buvo statybų stadijoje.

Įvykių eiga:
Balandžio 25 d. 1.00 val.
4 -as reaktorius planuojamas išjungti aptarnavimui. Prieš išjungiant,
operatorius turi atlikti testą, kurio metu nustatoma, kiek laiko dirba
aušinimo turbinos, nutrūkus reaktoriaus darbui. Testo atlikimui,
mažinamas reaktoriaus galingumas.

13.05 val. Po sumažinimo, reaktorius dirba 50% galingumu (iki 1600 MW). Dėl to, antroji turbina išjungiama.
14.00 val.
Atliekant įprastą testą, reaktoriaus galingumas turi būti sumažintas
iki 30%, bet tai nebuvo padaryta dėl elektros energijos poreikio. Taigi
reaktorius liko dirbti 50% galingumu kitas 9 val.

Balandžio 26 d. 00.28 val.
Černobilio AE personalas gauna leidimą atnaujinti reaktoriaus galingumo
mažinimą. Įvyksta esminė klaida. Operatorius pamiršta išjungti
kontrolerį ties 30% riba, dėl ko galingumas staigiai nukrenta iki 1%
(iki 30 MW). Tai buvo esminis procedūrų pažeidimas,
nes reaktorius nebuvo apskaičiuotas dirbti tokiu mažu galingumu.
1.00 - 1.20 val.
Operatorius padidina reaktoriaus galingumą iki 7%, ištraukdamas 6
reaktoriaus valdymo strypus. Galingumas staigiai pakyla iki 200 MW.

1.23.36 val.
Pamainos vadovas pabando sustabdyti galingumo augimą, nuleisdamas visus
kontrolinius strypus į reaktorių. Per 4,5 s. galingumas reaktoriuje 120
kartų viršija leidžiamą normą.

1.23.44 val.
Katastrofos laikas. Visas radioaktyvus kuras sureaguoja. Susidaręs garo
slėgio perteklius patenka į turbinas ir į aušinimo sistemą,
sulaužydamas vamzdžius ir išlauždamas reaktoriaus šarvą. Įvyksta
sprogimas reaktoriuje - sprogsta radioaktyvus kuras ir reaktoriaus
šerdis. Išsilaksto degančio grafito gabalai ir radioaktyviosios
medžiagos. Griūva 4-o reaktoriaus pastato stogas, kyla daugiau kaip 30
gaisrų.

Tolimesni įvykiai:
Kova su ugnimi.
Ugniagesiai sureaguoja nedelsiant, vos tik gavę iškvietimą iš įvykio
vietos. Pirmos atvyksta 3 gaisrininkų mašinos. Manoma, kad tarp pirmųjų
buvo leitenantas Pravikas (Černobilio ugniagesių vadas), kuris išsiuntė
pavojaus signalą į Pripetę, į Černobilį, ir į daugumą Kijevo regionų,
prašydamas pagalbos. Pirmieji gaisrininkai, ugnies malšinimui, tiesiog
lipo į reaktoriaus mašinų skyrių. Majoras Leonidas Teliatnikovas,
antros Pripetės gaisrinės vadas, sureagavo į iškvietimą ir nelaimės
vietoje buvo už 10 min. Jis davė komandą lipti ant 3-io reaktoriaus
stogo ir gesinti ugnį. Baisiausia, kad 3-ias reaktorius vis dar dirbo.
Buvo aišku, jei griūtų 3-io reaktoriaus stogas, tai butų milžiniška
katastrofa. Gesinant gaisrus dalyvavo 37 gaisrininkų brigados, 186
gaisrininkai ir 81 ugniagesių mašinos. Sekančias 9 dienas, naudojant
smėlį, borą, dolomitą, molį ir šviną buvo slopinama ugnis iš
malūnsparnių. Pagrindinis grafito gaisras reaktoriuje buvo užgesintas,
bet į aplinką jau buvo pasklidusios radioaktyviosios medžiagos.
Daugumas ugniagesių, kurie gesino reaktorių mirė. Ugniagesiai, kurie
buvo ant 3-io reaktoriaus stogo nukentėjo vėliau nuo radiacinės ligos,
bet dauguma išgyveno. Černobilio AE buvo ypač neparanki gaisro
gesinimui: reaktorių stogai buvo pagaminti iš lengvai užsidegančios
medžiagos - bitumo. Kitų atominių elektrinių ugniagesiai buvo aprūpinti
specialiais rūbais ir kvėpavimo aparatais, bet Černobilio ugniagesiai
to neturėjo. Dauguma iš ugniagesių nežinojo, su kuom jie kovoja,
nežinojo apie pavojingą radiaciją.

Evakuacija.
Kitos
dienos vidurdienį, radiacijos lygis nukrito, ir buvo manoma, kad
evakuacija netikslinga. Tačiau, po dviejų valandų, radiacijos lygis
pakilo, kaip vėliau rašoma iki maksimumo. Galų gale, buvo duotas
įsakymas evakuacijai. Per 3 val. 1100 autobusų buvo atsiųsta iš Kijevo.
Evakuojamieji spėjo pasiimti tik keletą rūbų ir kitų daiktų 3-jų dienų
(taip buvo manoma) evakuacijai. Pavojinga zona buvo 30 km. spinduliu
apie AE. Kiekvienas esantis toje zonoje buvo evakuotas. Viso evakuota
apie 50000 žmonių.

Sarkofagas.
Iš sudegusio reaktoriaus į aplinką vis sklido radioaktyviosios dalelės.
Sovietai suprato, kad reikalinga tai sustabdyti ir apsaugoti aplinką
nuo užteršimo. Taip gimė planas uždengti reaktorių šarvu-sarkofagu.1986
m. gruodžio mėn. sarkofagas buvo pastatytas. Jį pagaminti reikėjo
340000 m3 betono ir 3000 t plieno.

Užterštumas. Černobilio avarijos metu į aplinką pasklido daug įvairių radioaktyvių elementų:


 

 

Vokieciu darbininkai plauna vaziuojanti sunkvezimi

vaziuojanti is rytu i vakaru Vokietija

 

Radionuklidai

Kiekis mėginyje, %

Aktyvumas, Bk/g

Ceris -141

15,8

3200

Telūras-132

1,7

340

Jodas-131

15,8

3100

Rutenis-103

17,3

3500

Rutenis-106

4,6

960

Cezis-134

7,7

1600

Cezis-137

8,3

1700

Cirkonis-95

19,8

4000

Baris-140

9,0

1800



Radiologiniai matavimai užterštoje zonoje, 1986 m. gegužės 17 d.


Buvo
reikalinga išvalyti ir surinkti grafitą ir kitas radioaktyvias
medžiagas. Pirmiausia buvo pasiųstas robotas, bet jis dirbo blogai, nes
jo sudėtyje esantys tranzistoriai nedirbo radioaktyvioje aplinkoje.
Robotai dažnai lūždavo. Kai jie neveikdavo, būdavo siunčiami
savanoriai. Jie galėdavo dirbti tik 90 s. ar mažiau. Radiacija buvo
15000 kartų didesnė už metinę dozę, galimą žmogui.

 

          

Užterštumo
šalinimo darbai vyko nuo 1986 m. gegužės mėn. iki žiemos. Visi judantys
objektai, šalia užterštos vietovės buvo sudeginti; mašinos,
sunkvežimiai ir viršutinis žemės sluoksnis. Apie 60000 pastatų buvo
nuplauti specialiais chemikalais, o dauguma stogų buvo pakeisti. Buvo
apipurkštos užterštoje zonoje esančias gatvės. Zonoje augę medžiai buvo
iškirsti ir sudeginti betoninėse duobėse.

  

Medicininė pagalba.
Medicininis aptarnavimas katastrofos metu buvo labai blogas. Avarijos
metu medikų nesimatė, dozimetrinės stotys buvo uždarytos arba neveikė.
Dr. Belokonas dirbo Pripetės ligoninėje. Jis buvo vienas pirmųjų
gydytojų, atvykusių į įvykio vietą. Atvykęs jis pamatė žmones, kuriems
reikėjo skubios pagalbos. Belokonas buvo įvykio vietoje keletą valandų.
Pasakojime Belokonas aprašo vaikiną apie 18 m., kuriam reikėjo
medicininės pagalbos:
-Tai buvo apie 18 m. vaikinas. Jis skundėsi
pykinimu ir sunkiu galvos skausmu, vėliau pradėjo vemti. Jis dirbo
trečiame reaktoriuje. Pamatavau kraujo spaudimą. Jis buvo 140 ar 150
ant 90, truputį aukštas.Staiga jis krūptelėjo ir pasidarė kažkoks
nesavas. Aš nuvedžiau jį į pirmosios pagalbos patalpą. Patalpoje nebuvo
nieko. Medicinos kabinetas buvo uždarytas. Nuvedžiau prie automobilio.
Jis pradėjo kliedėti, rodė pamišimo simptomus, negalėjo kalbėti ir
pradėjo murmėti, kad išgėrė, tačiau alkoholio kvapo nebuvo. Jis buvo
labai išblyškęs. Žmonės, kurie bėgo nuo pastato šaukė -Kaip baisu.
Norėjau pamatuoti radiacijos lygį, bet buvo per vėlu. Jis mirė.
Padariniai:
Padariniai gyvybei.
Černobilio avarija pažeidė daugumos žmonių sveikatą. Oficialiai dėl
avarijos ir jos sukeltų padarinių mirė nuo 300 iki 300000 žmonių.Apie
600000 žmonių buvo pavadinti - ypač pažeistais” ir savo sveikatą turėjo
tikrintis visą gyvenimą.Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus pasakyti negalima,
nes sovietai tuo metu viską bandė nuslėpti. Neoficialiais duomenimis ši
avarija galėjo nusinešti 400000 žmonių gyvybių.
Padariniai žemės ūkiui ir gyvulininkystei.
Pagrindinė Černobilio avarijos pasekmė buvo žemės ūkio smukimas.
Didžiuliai pieno kiekiai Lenkijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir Švedijoje
buvo netinkami naudojimui, nes buvo užkrėsti radioaktyviu jodu ir
ceziu. Daugumoje Europos šalių buvo sudeginti didžiuliai augalijos
plotai. Didžiausios radiacijos pasekmės buvo Švedijoje.1986 ir 1987 m.
Kijevo, Černigovo, Minsko ir kituose miestų turguose buvo uždrausta
pardavinėti pieną, mėsą, daugumą vaisių ir daržovių. Tai Rusijai
kainavo 11 milijardų. rublių. Gyvulininkystėje patirta dar didesnių
nuostolių. Didžiausia žala buvo gyvulių mutacijos.
Padariniai kaimo kultūrai.
Daugiausia buvo pažeistos kaimo vietovės. Tai yra apie 40% vakarų
Rusijos ploto. Vietovės buvo taip užterštos, kad buvo neįmanoma dirbti.
Viso buvo evakuota apie 100000 kaimo gyventojų.1987 m. sausį apie 1500
sugrįžo į savo namus.
Pasauliniai padariniai:
Radiacijos paplitimas.
Didžiausi Černobilio avarijos padariniai buvo radiacijos paplitimas.
Europos komisija iškarto uždraudė 90 dienų vežti žemės ūkio produktus
iš rytų Europos. Pagrindinė nelaimė buvo radiacijos debesis, kuris
keliavo po visą pasaulį. Daugiausia pažeistos buvo rytinė Lenkijos
dalis ir dalis Vokietijos Federacinės Respublikos. Švedijoje tarp
Utlangano ir Lundo, radiacija ore buvo 20-150 vnt/sekundę (normalus
lygis 5-10 vnt/s). Mokslininkai nustatė 16 skirtingų radionuklidų ore
ir žolėje. Iš šiaurės šalių labiausiai pažeista buvo Švedija.
Labiausiai užteršta buvo mėsa ir kiti produktai. Mėsos užterštumas
ceziu viršijo 12 kartų. Švedijai buvo padaryti apie 100 mln. Amerikos
dolerių nuostolių.
Černobilis šiandien: Sarkofago
būklė. Šiandieninė sarkofago būklė tikrai nedžiugina. Naujausi tyrimai
parodė, kad 4-o reaktoriaus sarkofagas pilnas plyšių. Inžinierių
pranešime sakoma, kad betoninis kapas gali sugriūti esant 6 ar daugiau
balų, pagal Richterio skalę, žemės drebėjimui. Jei tai atsitiktų, būtų
išlaisvintas radioaktyvus debesis, kuris vėl pasklistų po žemę. Po 1986
m. avarijos liko dirbti 1 ir 3 reaktoriai. Vėliau 3 reaktoriuje buvo
kilęs gaisras. Černobi

Ukrainoje trečiadienį 20-ąsias Černobylio
tragedijos metines paminėjo ir jos aukas pagerbė žvakėmis nešini
žmonės, o šalies lyderiai žadėjo užtikrinti, kad tokia nelaimė daugiau
niekada nepasikartotų.Šimtai žmonių, nešdami uždegtas žvakes ir
raudonus gvazdikus, lėtai ėjo Slavutyčiaus, kuris po šios didžiausios
pasaulyje branduolinės nelaimės buvo pastatytas Černobylio elektrinės
darbuotojams, gatvėmis.

# Sprogimas - dėl persKatastrofos Černobylio AE aukų jau daugiau kaip 500 tūkst.onalo klaidos?
# Katastrofos aukų jau daugiau kaip 500 tūkst.
# Popiežius ragino taikiai naudoti energiją
# Černobylio pamokos

Reklama

1 val. 23 min. Maskvos (0 val. 23 min.
Lietuvos) laiku, maždaug tada, kai 1986-ųjų balandžio 26-ąją sprogo
Černobylio branduolinis reaktorius ir kilo gaisras, po kurio susidarė
per Europą nuslinkęs radioaktyvus debesis, buvo paskelbta tylos minutė.
Suskambo varpai, aidėjo pavojaus sirenos.

Černobylis
R.Pajula
Postimees/ Scanpix
Gerokai
po vidurnakčio Kijeve, esančiame 80 km į pietus, prezidentas Viktoras
Juščenka kartu su kitais garbingus postus užimančiais asmenimis stovėjo
prie vadinamosios Černobylio cerkvės, kur kasmet susirenka šią
tragediją patyrę žmonės, ir prie memorialo padėjo didelę rožių puokštę.

Memoriale, kurį žymi dvi akmens plokštės,
įrašytos “likvidatorių” - ugniagesių ir inžinierių, kurie mirė
gesindami gaisrą elektrinėje ar vėliau, nuo patirto apšvitinimo, vardai.

Po sprogimų ketvirtajame Černobylio atominės
elektrinės reaktoriuje buvo užterštos didelės Ukrainos, Baltarusijos ir
Rusijos teritorijos dalys. Pasak ekspertų, į aplinką patekęs
radioaktyviųjų medžiagų kiekis buvo lygus 50 mln. kiuri - toks kiekis
aplinkoje galėtų atsirasti tik sprogus 500 atominių bombų, 1945 metais
numestų ant Hirošimos.

Černobylio katastrofa
Corbis/Scanpix
Sovietų
valdžia apie šią nelaimę pasaulį ir savo šalies gyventojus informavo
tik po dviejų dienų. Tada buvo pradėta karštligiška likvidavimo
kampanija, kurios metu sprogęs reaktorius buvo uždengtas apgaubu.

Prie memorialo Slavutyčiuje eisenos dalyviai
paliko degančias žvakes. Dėl tragedijos pasekmių vis dar karštai
ginčijamasi, o tarp labiausiai ginčijamų dalykų yra galutinis jos aukų
skaičius.

Rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje JT nurodė,
kad tiesiogiai dėl šios tragedijos mirė beveik 60 žmonių ir mirs dar 4
tūkst., - tai daug mažesni skaičiai nei manyta anksčiau.

Aplinkosaugos organizacija “Greenpeace” šias
išvadas pavadino “baltinimu” ir neseniai paskelbtoje savo ataskaitoje
nurodė, kad aukų skaičius gali pasiekti 100 tūkstančių. Kitos prieš
branduolines technologijas kovojančios organizacijos pateikė dar
didesnius skaičius.

Černobylis
R.Pajula
Postimees/ Scanpix
Ukraina
sako, kad iš viso nuo Černobylio katastrofos vienaip ar kitaip
nukentėjo maždaug 5 mln. žmonių, tarp jų - 600 tūkst. “likvidatorių”,
kurie ketverius metus po katastrofos vykdė padarinių likvidavimo darbus.

Dėl šios katastrofos Baltarusijoje, Rusijoje
ir Ukrainoje vis dar negalima naudoti beveik 800 tūkst. ha žemės ūkio
naudmenų ir 700 tūkst. ha miško. Po jos šimtai tūkstančių žmonių buvo
evakuoti, ir Jungtinės Tautos nurodo, kad 7 mln. žmonių vis dar gyvena
dėl radioaktyvumo nesaugiose teritorijose.

Černobylio atominės elektrinės darbas buvo sustabdytas praėjus 15 metų po katastrofos.

Sprogimas Černobylyje - dėl personalo klaidos?

Černobylis
R.Pajula
Postimees/ Scanpix
Tuo
tarpu vienas buvusių Černobylio atominės elektrinės (AE) vadovų mano,
kad katastrofos elektrinėje priežastis buvo žmogaus veiksnys. “Esu
visiškai įsitikinęs, kad sprogimas Černobylyje prie 20 metų įvyk


Rusijos atominės
energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Rumiancevas neatmeta
galimybės, kad Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje, kur 1986
metais įvyko didžiausia pasaulyje katastrofa, 4-ąjį energetikos bloką
gaubiantis sarkofagas gali sugriūti.

“Pasakysiu iš karto, kad
perspektyva, jog sarkofago stogas gali įgriūti, yra visiškai reali”, -
pareiškė jis antradienį laikraštyje “Nezavisimaja gazeta”
išspausdintame interviu. “Šiandien net sunku kalbėti apie tai, kas
vyksta už sarkofago sienų. Kas tas sienas tyrė?” - klausė ministras.

A.Rumiancevo
nuomone, virš esamo sarkofago būtina statyti naują. “Šiuolaikinės
statybinės konstrukcijos iš sunkiojo betono ir technologijos leidžia
realizuoti šį planą, - pažymėjo jis. - Ir tuomet nebus baisu, jei
dabartino sarkofago stogas ir įgriūtų: viskas įvyks naujojo kupolo
viduje. Tą reikia padaryti”, - pabrėžė ministras.

Pasak A.Rumiancevo, “toks projektas gali kainuoti, matyt, kelis šimtus milijonų dolerių”.
1986
metų balandžio 26 dieną Černobylio atominėje elektrinėje įvykus
avarijai, dideles radioaktyvių spindulių dozes gavo maždaug 600
personalo darbuotojų, tą dieną buvusių elektrinės aikštelėje. Iš jų 134
nukentėjo ypač stipriai.

Šaltinis: bns.lt

Rodyk draugams

~ Cernobylio.blogas.lt Administratorius | 2008-09-19.

5 komentarai įrašui “Černobylis.Įvykių eiga.”

  1. dabar tiksliai nepamenu kur, bet skaičiau visai kitoki1 versiją dėl ko įvyko avarija… matyt tikrosios niekad nesužinosim.

  2. Daugybę tu versijų ,bet visos veda tik prie vieno - žmogus.

    Redagavo Zelbiux 2009-02-23 17:02

  3. “Pripetės miestas Baltarusijoje” …hm.. ar nesuklydot?

  4. Ne Ukrainoje..

  5. 1. Černobilio rektorius RBMK 1000 nebuvo galingiausias. Ignalinos RBMK 1500 buvo galingiausias.
    2. Reiktu įvardinti kur kalbama apie silumine kur apie elektrine galia.
    3. Labai daug netikslumų ir neįvardintų esminių dalykų apie avariją.

    P.S. nors ir neesu specialistas (tik šeip labai daug literatūros perverciau šia tema) drystu teigti kad šį straipsnį parašė visikas diletantas.

Palikti komentarą