BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Kova su nematomu priešu.

Šiaulių kraštas 2006 m. Balandžio 29 d.

Kova su nematomu priešu
Natalija KONDROTIENĖ
Prieš
dvidešimt metų balandžio 26 dieną įvyko Černobylio atominės elektrinės
avarija. Likviduojant avariją, dalyvavo maždaug septyni tūkstančiai
lietuvių. Daugelis pačiame savo gyvenimo brandume neteko sveikatos arba
atsisveikino su šiuo pasauliu. Šiandien šie žmonės pamiršti. Valymo
darbams trims metams po avarijos pašauktas šiaulietis Vidmantas
Malinauskas tikina, jog to, ką išgyveno nepalinkėtų ir priešui.
Surinkti „savanoriais“
Šiaulietis
V. Malinauskas, kaip ir daugelis tuometinių trisdešimtmečių, buvo
pašauktas pasitikrinti karinių dokumentų ir sveikatos. Jie dar
nežinojo, kad buvo renkami vykdyti valymo darbus Černobylio atominės
jėgainės sprogimo apylinkėse. Darbo jėgos trūko, todėl ir esant
kariniame dokumente įrašui, kad Vidmantas dėl sveikatos sutrikimų
tarnauti negali, gavo paliepimą vykti dirbti.
V. Malinauskas
pasakojo, kad buvo žadami tuo metu dideli 3 rublių dienpinigiai, alga
Lietuvoje. Karininkai vyrus tikino, kad tarnauti reikės tik tris
mėnesius, ir bijoti nėra ko, nes visi gyvens už pavojingos
radioaktyvios zonos ribų. Su Vidmantu į Ukrainą išvyko apie trisdešimt
Šiaulių rajono gyventojų. Į Rygą nuvežti savanoriai gavo karinę
uniformą ir iškeliavo į avarijos vietą. Visi turėjo pasirašyti sutartį,
kad nevalgys toje vietoje augančių vaisių, daržovių ir kitų augalų,
taip pat maistui draudžiama vartoti vandens telkinyje pagautos žuvies.
Kiekvienas raštiškai pasižadėjo negrobstys turto iš tuščių
namų-vaiduoklių.
„Mes buvome priversti būti savanoriais, nors
niekas net neklausė, ar norime ten važiuoti. Namų duris pravėriau tik
po gero pusmečio“, — prisiminė vyras.
Savanoriai buvo apgyvendinti
Stačankos kaime Černobylio pašonėje. Čianetrukus buvo atvežta dar apie
500 iš Pabaltijo zonos surinktų savanorių. Šis kaimas buvo laikomas
„švarus“, nors iki Černobylio sprogusio reaktoriaus buvo apie 10
kilometrų.
Tariama sauga
Vadinamojoje
„švarioje“ zonoje gyventojų nebuvo. Tačiau palaipsniui senesnieji kaimo
gyventojai sugrįžo gyventi į savo namus. Atnešdavo, pasak Vidmanto,
kariams užaugintų dažo bei sodo gėrybių, kurias kai kurie vyrai be
jokių skrupulų valgydavo.
Į valymo darbus kariai važiuodavo
kiekvieną dieną, dirbti galėdavo ne daugiau keturių valandų per dieną.
Kiekvienas turėdavo respiratorių, kurį turėdavo užsidėti tik išvažiavus
iš saugios zonos. Apranga po darbų taip pat buvo paliekama atskiruose
sandėliuose.
„Kokia ten apsauga?! Jei su tais pačiais batais ir
dirbom, ir po gyvenamąsias patalpas vaikščiojom. Nežinojom, kokius
valgom produktus, kokiame vandenyje jie verdami. Po tarnybos viską
reikėjo užkasti, net karines mašinas. Bet užkasami būdavo tik mašinos
griaučiai, likusios dalys — parduodamos“, — pasakojo Vidmantas.
Pasak
V. Malinausko, kada atėjo laikas kariams vykti namo, kiekvienam į
pažymą turėjo būti įrašytas radiacijos kiekis organizme. Specialių
tyrimų ar matavimo nebuvo atliekama, karininkai įrašė jiems
patinkančius skaičius. Prisiminė, kaip kino mechanikui buvo įrašytas
dvigubai didesnis radiacijos kiekis organizme nei vyrams, dirbusiems
pavojingoje zonoje. Nuo to vėliau priklausė kompensacijų bei pašalpų
dydis.
Radiacija pakenkė sveikatai
Parvažiavęs
po priverstinės tarnybos namo, Vidmantas kurį laiką jautėsi gerai.
Vėliau ėmė dažnai skaudėti galvą, pakito struma, atsirado kitų
sveikatos sutrikimų. Po kelių savaičių tyrimų Vilniaus Santariškių
ligoninėje buvo patvirtinta, kad sveikatos sutrikimai yra sukelti
didelės radiacijos koncentracijos organizme.
„Nieko negalėjom pakeisti, turėjom dirbti“, — pasakojo V. Malinauskas.
Kartais
vyrams atrodydavo, kad dirba tik tam, kad dirbtų, nes logikos valymo
darbuose nebūdavo. Karių brigada su chemikalais šveisdavo vandenyje
stovinčias baržas, tačiau į vandenį patekdavo ne tik radioaktyvūs
elementai, bet ir didžiuliai kiekiai chemikalų.
Vyras pasakojo,
jog daug metų susitikdavo su bendražygiais, su kuriais beveik prieš
dvidešimt metų svarstydavo, kaip „savanoriški“ darbai atsilieps jų
gyvenime

Rodyk draugams

~ Cernobylio.blogas.lt Administratorius | 2008-09-19.

Palikti komentarą