BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Po katastrofos – mirtys ir vėžys.

Klaipėda 2006 m. balandis 27 d.
Po katastrofos – mirtys ir vėžys
Tikrasis Černobylio poveikis mūsų sveikatai vis dar slepiamas arba nežinomas
Jolanta Juškevičienė
Černobylio
katastrofa vis dar turi paslapčių, kurias labiau nutylėti nei
atskleisti linkusios netgi tarptautinės organizacijos. Iki šiol taip
niekas ir nesuskaičiavo, kiek žmonių aukų pareikalavo didžiausia
žmonijos istorijoje branduolinė katastrofa. Tyrėjai mirtis linkę
nurašyti eilinėms ligoms ir nesieti su apšvita. Jie taip pat didesnį
dėmesį norėtų kreipti ne į pavojingą aplinką, o į psichologines ten
gyvenusių žmonių problemas ir nesibaigiantį to regiono skurdą.
Slėpė nelaimę
1986
m. balandžio 26 d. įvyko sprogimas viename iš Černobylio (Ukraina)
atominės elektrinės reaktorių. Kadangi jame nebuvo apsauginio kupolo,
radiacija prasiveržė į aplinką. Nuo jos nukentėjo nemaža dalis
Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijos.
Sovietų valdžia
keletą dienų slėpė informaciją apie avariją ir jos mastus, kol
padidėjusi radiacija buvo užfiksuota Vakarų šalyse.
Radioaktyviomis
medžiagomis užteršta 5,7 mln. hektarų teritorija, radioaktyvių kritulių
šleifas nutįso per Europą iki pat Italijos, pasiekė net Skandinavijos
šalis. Nuo katastrofos daugiau ar mažiau nukentėjo 9 milijonai žmonių.
Dėl
avarijos buvo evakuota apie 300 tūkstančių žmonių. Ji tiesiogiai sukėlė
56 žmonių mirtį, tačiau manoma, jog nuo ilgainiui atsiradusių vėžinių
susirgimų mirė dešimtys tūkstančių žmonių.
Tuometinėje Tarybų
Sąjungoje daugelis faktų buvo įslaptinta, o gydytojams draudžiama
susieti pagausėjusius susirgimus su avarija Černobylio atominėje
elektrinėje.
Kenčia skydliaukė
Po katastrofos
praėjus net 20 metų, žmogaus ligą ar mirtį sieti su Černobyliu vis dar
sudėtinga. Pradžioje tai daryti draudė tarybinė valdžia, o dabar -
nepriklausomi ekspertai.
Vien Klaipėdos ligoninėje prieš 15 metų buvo nustatomi ir operuojami 1-2 skydliaukės vėžio atvejai, o pernai – 46.
Gydytojai
hematologai konstatuoja, kad jau kuris laikas kur kas daugiau žmonių
suserga limfoma. Lietuvoje kasmet nustatoma 500 naujų limfomos ir 400
leukemijos atvejų. Deja, mūsų šalies medikai tik remdamiesi
prielaidomis kalba apie tai, kad padažnėjusius skydliaukės ar kraujo
vėžio atvejus galėjo lemti Černobylio radiacija.
Tačiau jie kaip
susitarę kartoja, kad tikrasis radiacijos poveikis žmogaus sveikatai,
genofondui pasireiškia po dešimties ir daugiau metų.
Situacijos nedramatizuoja
Radiacinės
saugos centro Klaipėdos skyriaus vedėjos Irmos Zakarauskienės
klausiame, ar kas nors žino tikslius skaičius, kiek iš tiesų yra
Černobylio aukų ir kas dar gresia mums, gyvenusiems užterštoje
aplinkoje, bei po to gimusiems mūsų vaikams.
- Pernai rugsėjį
Austrijos sostinėje Vienoje vyko konferencija, kurią organizavo
keturios tarptautinės organizacijos. Konferencijos tikslas buvo
apibendrinti ir įvertinti Černobylio atominės elektrinės avarijos
poveikį sveikatai, aplinkai, ekonominei ir socialinei sferai.
Ten
buvo įvardinta, kad iki 2005 m. vidurio dėl šios katastrofos sukeltos
apšvitos mirė šiek tiek daugiau kaip 50 žmonių. Tai - labai didelę
apšvitą gavę gelbėtojai. Daugelis jų mirė per keletą mėnesių po
avarijos. Vien 1986 metais mirė 28 gelbėtojai.
Maždaug tūkstantis
reaktoriaus darbuotojų ir gelbėtojų gavo didelę apšvitą pirmą avarijos
dieną. Daugiau kaip 200 tūkstančių avarijos likviduotojų ir atstatomųjų
darbų vykdytojų - tiek jų 1996 metais buvo užregistruota Baltarusijos,
Rusijos ir Ukrainos nacionaliniuose registruose - dar gali mirti nuo
radiacijos sukeltų pasekmių.
Šiuo metu apie 5 milijonai žmonių
gyvena Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos teritorijose, kurios yra
užterštos radionuklidais po branduolinės avarijos. Apie 100 tūkst. jų
gyvena vietovėse, kurias anksčiau vyriausybės atstovai klasifikavo kaip
„griežtos kontrolės“ teritorijas.
– Tačiau juk radiacija paveikė ne vien nelaimės vietoje buvusius žmones?

Teigiama, kad apie 4 tūkstančiai skydliaukės vėžio atvejų, daugiausiai
vaikams ir paaugliams, išsivystė kaip radioaktyvios taršos po avarijos
pasekmė. Nustatyti mažiausiai 9 vaikų mirties atvejai nuo skydliaukės
vėžio, tačiau išgyvenusių procentas tarp kitų vėžio aukų, remiantis
patirtimi Baltarusijoje, siekia beveik 99 procentus.
Apsigimimus neigia
- Ar buvo pastebėta apsigimimų?
-
Jokių aiškių ar galimų vaisingumo sumažėjimo rodiklių tarp poveikį
patyrusių gyventojų nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo jokių akivaizdžių
apsigimimų, kurie gali būti kilę dėl apšvitos.
Sumišimas dėl
radiacijos įtakos kilo dėl to, kad tūkstančiai žmonių pakenktose
teritorijose mirė ne nuo radiacijos sukeltų ligų, o dėl natūralių
priežasčių.
- Kokiomis ligomis jau sergama ir kokios dėl patirtos apšvitos dar gali kilti ateityje?
-
Keletas neseniai atliktų tyrimų parodė, kad tik nedidelis susirgimas
leukemija yra stebimas tarp didžiausią apšvitą gavusių gelbėtojų ir
likviduotojų, bet ne vaikų ar suaugusiųjų, kurie gyvena užterštuose
rajonuose.
Taip pat stebimas labai silpnas vėžinių susirgimų
pakilimas ir kraujotakos sistemos ligų pagausėjimas. Tačiau šių
susirgimų patvirtinimui reikia tolimesnių tyrimų, nes galima
netiesioginė tokių faktorių kaip rūkymas, alkoholis, stresas ir
nesveikas gyvenimo būdas įtaka. Šalia radiacijos sukeltų ligų ir mirčių
yra pažymima dar viena - psichikos sveikatos problema, kurią sukūrė
avarija.
Tikroji grėsmė – skurdas?
- Kaip tai paveikė žmones?
-
Žmonės užterštose teritorijose neigiamai vertina savo sveikatą ir
gerovę, tai susiedami su išpūstu jonizuojančiosios spinduliuotės
pavojumi jų sveikatai ir tikėdamiesi trumpesnės gyvenimo trukmės.
Susirūpinimas dėl radiacijos poveikio sveikatai ne tik nemažėja, bet
netgi plinta. Gyvenimo trukmė buvusioje Tarybų Sąjungoje trumpėjo dėl
širdies kraujagyslių susirgimų, traumų ir apsinuodijimų, bet ne dėl
radiacijos sukeltų ligų.
Skurdas, „gyvenimo būdo“ ligos, kurie yra
dabar smarkiai paplitę buvusioje Tarybų Sąjungoje, ir psichikos
sveikatos problemos kelia daug rimtesnių grėsmių vietinėms
bendruomenėms negu jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita.
Pastovūs
mitai ir iškreiptas suvokimas apie jonizuojančiosios spinduliuotės
grėsmę tarp užterštų rajonų gyventojų paskleidė „paralyžiuojantį
fatalizmą“.
- Koks dabartinis spinduliuotės poveikis aplinkai?
-
Kalbant apie poveikį aplinkai, pranešimai taip pat yra raminantys,
kadangi moksliniai tyrimai įrodė, jog, išskyrus vis dar uždarytą
didelės taršos 30 km spindulio plotą, esantį aplink reaktorių, ir kelis
apribotus ežerus bei miškus, jonizuojančiosios spinduliuotės lygis
grįžo iki priimtino.
Skaičiai sumažinti
Nors dėl
Černobylio avarijos padarinių Jungtinių Tautų organizacija ramina,
tarptautinės ekologinės organizacijos „Greenpeace“ ataskaitoje
teigiama, kad duomenys apie Černobylio katastrofos aukas yra sumažinti
keletą kartų. Organizacijos duomenimis, mirčių nuo onkologinių ligų,
kurias po Černobylio atominės elektrinės sprogimo ir gaisro sukėlė
radioaktyvus užterštumas, gali siekti 93 tūkstančius. Bendras aukų
skaičius po pačios didžiausios žmonijos istorijoje branduolinės
katastrofos gali perkopti per 200 tūkstančių žmonių.
„Greenpeace“
duomenimis, su Černobylio avarija gali būti susiję 270 tūkstančių
onkologinių susirgimų, iš kurių 93 tūkstančiai baigėsi mirtimi.
Skaičiuojant
širdies ir kraujagyslių, endokrininių ir kvėpavimo takų ligas, taip pat
susijusias su radiacija, bendras katastrofos aukų skaičius jau perkopė
200 tūkstančių žmonių, teigia „Greenpeace“ specialistai.
Didžioji
dalis visų žuvusiųjų – Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos gyventojai.
Vien Rusijoje dėl radiacijos sukeltų ligų 1990-2004 metais mirė 67
tūkst. žmonių.

Rodyk draugams

~ Cernobylio.blogas.lt Administratorius | 2008-09-19.

Palikti komentarą